Web Site Loka Oefesi Loka Ajanak Luka Yawe

Ageunet Beliefs Future Medical Topics Contact Us Publications Languages
Ejai epiei ainom akwap

AKIRO NUKA AKWAP KERE

EYAPIEI AWASIA
NAKA IDIININ
LUKAISAB!

Inyoika bo idiinin lukaisab? Itakadikinitos kereka ijo arokiso nu iswamao okiror loka edini? Itakadikinitos kereka aomisio kon aswamisio nuka ijiisio, etasuro ka amidicio naka isirigin na iswamaete ngul lu ebalas ebe ijanakinete Edeke? Kanukinyo esubitor edini bala ngesi elomonitotor atiokisio nuipu?

Mam aitoronet ejai odiinin kere, konye toma odiinin lukaisab bon. Yesu Kristo etunganan loedini lo ajena noi, etodunit ebe itolomunete idiinin lukaisab aswamisio nukarokok, ‘kwape eraia ekitoi loerono araito nueroko.’ (Matayo 7:15-17) Anyoika araito nuetolomutu idiinin lukaisab?

1. Isilikare ejaas ojie; 2. Elibo; 3. Esasedoti

Idiinin Lukaisab . . .

ELOMARITOS TOMA OJIISIO KA POLITIKIS: Ebala apapula na iyemuto Asiaweek ebe, “anatar Asia ka adepar, engarenok lu emielas aipuga kesi etosomaite idiinin aisupia itunga kanu adumun kec ikulepek.” Iyatakinit apapula ngin ebe, kanuka angun: “Eyapiei do akwap ebilerikin.” Abu engarenok loedini loejena noi kotoma Amerika kolim ebe: “Ibusakinit ijo aiyar ngul lu eyarete itunga luipu ka ibomun tipi konyet eyarit enangi.” Epone bo ani abeitor ngesi aswam ngun? “Koara kesi kere kokiror loka Ejakait.” Konye kotoma aitirian, ebala Ebaibuli ebe: “Arai inera ituŋanan ebe, ‘Amin Edeke,’ kolaite da onaceke, erai ikeŋalan.” (1 Yokana 4:20) Abala da Yesu ebe: ‘kodunyakinitos amin lukasurupokus.’ (Matayo 5:44) Idiinin idi ipedori ijo aitor lu elomaritos itunga ke toma ojiisio?

ISIARAKINITOS AISISIANAKIN NAKAISAB: Idiinin luipu isisianakinete ebe ejai atutubet ace otunganan namam etakani na iyatakinit aijar akaulo na etwania etunganan. Kanuka aisisianakin kana, luipu kodiinin kalu itacacete do kesi itunga lu odiinin kec isirigin kanu ailipanakin lukalukatwak. Konye isisianakin Ebaibuli aisisianakin naegelara. “Naarai ejenete lukajarak ebe etwakete: konye mam ikatwak ejenete ibore.” (Ekalimonokinan 9:5) Abu Yesu isisianak ebe, itajaruno lukatwak, nu ti mam iswamaunos karai ejai atutubet ace na iyatakit aijar etwana itunganan. (Yokana 11:11-25) Isisianakini edini kon ebe ejai ibore yenimam etwani otunganan?

MAM ITORONITOS AELO: Kotoma akwapin nuipu, ikanisan kesi acamakisi atiakunun amakio luka ikanisan lu eraasi etepak ikiliok ka angor nu eperete kanuce, ido ilipitos apugan kec acamakin itunga luka epone kangol adukonokin. Karaida ikanisan lu itoronitos aelo, ecamunitos kesi da engarenok lu iteperito idwe. Konye anyoika nu isisianakini Ebaibuli? Itacaunit cut ebe: “Sirikiŋalas; karaida idotea, karaida luemaete aputosia, karaida lueeloko, karaida ikiliok luituluoros bala aŋor, karaida iketepak ikiliok mam irumete ajakanut naka Edeke.” (1 Ikorinton 6:9, 10) Ijeni ijo idiinin lumam itoronitos aelo?

Anyoika nu ejaasi ngaren naka idiinin luitolomununete araito nu ebosito? Ekwenyarit Yesu ebe: “Ŋolikitoi lomam erai araito nuejok ejepario, kocakakinai akim.” (Matayo 7:19) Eebo, ebeit alemar ka amudiar idiinin lukaisab! Konye, opone bo ani, ido iwori iswamaunotor nu? Adwarasit na iwadikatai toma Apukokinio, osula 17 ka 18, ngesi ijaikinit abongokinet.

Ejaatatar idiinin lukaisab apedor ayait “ikabakan luka akwap”

1. Ibwanenig nadote etiang loejaas akwes akanyare; 2. Ejai etiang amudiar nadote

“Ikatuŋa, kolomutu kotomakeŋ”

Epone bo ani edaunotor idiinin lukaisab?

Koany. Iboie naadote kotiang loitukuriani. Ejaatar etiang ngol akwes akanykaarei ka amumwara atomon. (Apukokinio 17:1-4) Ingai bo ebwoikinit naadote? Ejaatar apedor na ayait “ikabakan luka akwap.” Enapit ebaputa lomuge, itosomai luisupurununo, ido ebarit noi. Aiyatakin, toma ocudeteke, nges ‘engalarere atekerin kere.’ (Apukokinio 17:18; 18:12, 13, 23) Ingarakinit do oni Ebaibuli ajenun ebe naadote nges atukot naka idiinin lukaisab kotoma akwap kere. Itodunit mere ediope edini bon, konye idiinin kere lu itolomununete araito nuebosito.

Etiang lo ibwanenit naadote nges ajakanuto nuka akwap.* (Apukokinio 17:10-13) Ibwanenitos do idiinin lukaisab epura loka ajakanuto kopone kalo atamit aiteten alosikineta ka aswamisio kec.

Edodor cut ibore yenikaumokin aiswamaun. “Amumwara da atomon nuibu koany, ka etiang, elaete kesi naadote; einakinete ŋesi asilikinit, ka amujalal, [enyamete] akuanake, icweikinete nges kakim.” (Apukokinio 17:16) Kotoma alosikinet naisunyakin ido nakaumokin noi, ibelokinos ajakanuto nuka akwap amudiar cut idiinin lukaisab! Inyoin bo do eyangauni ngul? Ebongokinit Apukokinio etabo loka Obaibuli ebe: ‘Naarai abu Edeke kibwaik otauonokec aswam naenerunit.’ (Apukokinio 17:17) Eebo, itepeseni Edeke idiinin lukaisab kanuka aswamisio kere nueroko nueswamata kesi kokiror ke. Kotoma otube lo cut ejok, ebuni Edeke aitwasam ajakanuto amudiara idiinin lukaisab.

Inyoin do ibusakinit ijo aswam arai mam ijo ikoto adumun aiticaneta nu ebunokinitos idiinin lukaisab? Ikanikani ekiyakia loka Edeke ebe: “Ikatuŋa, kolomutu kotomakeŋ.” (Apukokinio 18:4) Na nges apak na aisunyakin anyoun awai kotoma odiinin lukaisab! Konye aibo do ipedoro ijo alosit? Mere apalun ka ainger da ebe ejai Edeke, naarai nen da emamei amuno. (2 Isesalonikan 1:6-9) Nejai ayuwara bon nges edini lokabeit. Epone bo ani ipedoria ijo atiakun edini lokabeit?

Epone lotiakunet edini lokabeit

Anyoika araito nukajokak nu ibusakinit edini lokabeit aitolomun?—Matayo 7:17.

1. Atukot naka itunga luiyalamas kolomunitos kotoma atekerin nuegelegela; 2. Ebaibuli loepukora; 3. Apese enui totoke

Edini Lokabeit . . .

ITODUNIT AMIN: Amaak lukabeit ‘mam eraas luka akwapin,’ mam etiakatiaka kotoma atekerin, karaida kotoma oinono, ido itodiaritos ‘amin bonik.’ (Yokana 13:35; 17:16; Aswamisio 10:34, 35) Mam kesi eyarete luce, konye eminanara kesi noi, ido ekapakina kesi atwanare kanuka aluce arai epedor.—1 Yokana 3:16.

EMUNOKINA AKIROT NAKA EDEKE: Aboisit na aisisianakin “einono” ka “aituutooreta nuka ituŋa bala erai aisisianakin nakabeit,” esipokinit edini lokabeit aisisianakin ke Obaibuli, Akirot naka Edeke. (Matayo 15:6-9) Kanukinyo? Naarai “Ŋinikirot naiwadikatai naiyeŋakit Edeke ejai ajokis aisisianakina, aikwenyaria, aitetenia.”—2 Timoteo 3:16.

ITOGOGONGI IKALIA IDO IKEUNIT IPONESIO LUEJOKAK: Edini lokabeit isisianakini ‘ikiliok amin aŋor kec kwape awatekec,’ angor aitodunun ‘ayoŋit ikiliok kec,’ ido isisianakini idwe ‘arimarit iuriaka kec.’ (Ipeson 5:28, 33; 6:1) Bobo da, ngul lu einakinitai apedorosia nuka aingarenikinit kesi ibusakinit aitoduun iponesio luejokak.—1 Timoteo 3:1-10.

Ejai kereka ediodini loetupit nuu? Ebala eitabo Holocaust Politics loetolomuno okaru 2001 ebe: “Orai itunga luepu itosomaetos aisisianakineta ka aswamisio nuka Ajenak Luka Yawe, ti eyarit emameuna ido ti mam bobo atamanakineta nu amudiar itunga luateker ace kakwap.”

Eebo, kotoma akwapin 235, mam Ajenak Luka Yawe elimonokinete iponesio luko Baibuli bon, konye itupitos ngun duc kotoma aijar kec. Kingaingait isio ijo aingitun Ajenak Luka Yawe aingarakin ijo aisisiaun nu ekoto Edeke kane ijai ijo tetere ijo ijaanakini ngesi kopone lo ecamunit ngesi. Na nges apak na ijo aswam ngun. Siri iyap. Eyapiei awasia naka idiinin lukaisab!—Sepania 2:2, 3.


*  Kanu aiyatakin ajenun nuipu nuikamunitos akiro nu, koany itabo, Kokwenyete! apapulai 12, 13, lo itolomunitos Ajenak luka Yawe.

Inomunitai 2006

Kuju